lo infuzija. Jei atsiranda hipotenzija, ligonį reikia paguldyti taip, kaip guldoma ištikus šokui. Galima svarstyti gydymą angiotenzino II infuzija ir (ar) intraveniniais katecholaminais, jeigu šių medikamentų yra. Jei apsinuodyta neseniai, reikia taikyti priemones, šalinančias trandolaprilį iš virškinimo trakto (pvz., sukelti vėmimą, išplauti skrandį, duoti gerti adsorbuojančiųjų preparatų ir natrio sulfato). Nežinoma, ar trandolaprilį (ar jo aktyvų metabolitą trandolaprilatą) galima iš organizmo pašalinti dialize. Jeigu pasireiškia gydymui nepasiduodanti bradikardija, būtinas širdies stimuliatorius. Reikia sekti gyvybinės funkcijas, elektrolitų ir kreatinino kiekį kraujo serume.5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė ( verapamilis, deriniai, ATC kodas – C08DA51.
Tarka yra fiksuotas, širdies susitraukimų dažnį mažinančio kalcio antagonisto verapamilio ir AKF inhibitoriaus trandolaprilio, derinys.
Verapamilis
Farmakologinis verapamilio veikimas pasireiškia dėl kalcio jonų srovės į ląstelę ilgai veikiančiais (L kanalais) slopinimo kraujagyslių lygiųjų raumenų, širdies laidžiosios sistemos ir miokardo ląstelių membranose.
Verapamilio veikimo mechanizmas.
Plečia arterijas. Verapamilis mažina arterinį kraujospūdį ir ramybės būsenoje, ir fizinio krūvio metu, išplėsdamas periferines arterioles. Dėl sumažėjusio bendrojo periferinio pasipriešinimo (pokrūvio) miokarde sumažėja deguonies poreikis ir energijos suvartojimas.
Mažina miokardo kontraktiliškumą. Verapamilio neigiamą inotropinį poveikį gali kompensuoti sumažėjęs bendrasis periferinis pasipriešinimas. Širdies indeksas nesumažėja, išskyrus pacientus, kurių sutrikusi kairio skilvelio funkcija.
Verapamilis neveikia širdies simpatinės reguliacijos, nes neblokuoja beta adrenoreceptorių.
Todėl jį galima vartoti, kai yra spazminis bronchitas ar panašios būklės.
Trandolaprilis
Trandolaprilis slopina plazmos renino, angiotenzino ir aldosterono sistemą (RAAS). Reninas yra endogeninis fermentas, sintetinamas inkstuose ir išskiriamas į kraujotaką, kur angiotenzinogeną verčia į angiotenziną I, santykinai neaktyvų dekapeptidą. Paskui angiotenziną konvertuojantis fermentas, peptidildipeptidazė, angiotenziną I verčia angiotenzinu II. Pastarasis yra stiprus vazokonstriktorius, siaurinantis arterijas, didinantis kraujospūdį, skatinantis antinksčius sekretuoti aldosteroną. Dėl AKF slopinimo plazmoje sumažėja angiotenzino II, dėl to silpnėja vazopresinis aktyvumas ir mažėja aldosterono sekrecija. Nors pastarojo sekrecija sumažėja nedaug, tačiau gali šiek ti
