anizme renino koncentracija paprastai būna maža), būna silpnesnis negu kitiems. Atviro pobūdžio klinikinio tyrimo, kuriame dalyvavo 5156 diastoline hi¬per¬tenzija sirgę pacientai, metu kandesartaną vartojusių juodosios rasės pacientų krau¬jospūdis su¬ma¬žėjo reikšmingai mažiau negu kitų (atitinkamai 14,4/10,3 mmHg palyginus su 19/12,7 mmHg, p < 0,0001/p < 0,0001).
Kandesartanas didina inkstų kraujotaką ir neveikia glomerulų filtracijos greičio arba jį didina. Inkstų krau¬ja¬gys¬lių pasipriešinimas ir filtruojamoji frakcija sumažėja. 3 mėnesių trukmės klinikinio tyrimo, ku¬ria¬me dalyvavo hipertenzija ir II tipo cukriniu diabetu su mikroalbuminurija sergantys pacientai, me¬tu pa¬didėjusiam kraujospūdžiui mažinti vartotas kandesartano cileksetilas sumažino albumino išs¬ky¬rimą su šlapimu (al¬bu¬mino ir kreatinino santykis sumažėjo vidutiniškai 30 %, 95 % pasiklia¬utinasis intervalas – 15 42 %). Duomenų apie kandesartano poveikį inkstų pažeidimo progresavimui link dia¬be¬tinės nefropatijos nėra. Hi¬pertenzija ir II tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams 12 savaičių vartojus 8-16 mg kan¬de¬sar¬tano cileksetilo per parą, nepageidaujamo poveikio gliukozės ir lipidų kon¬centracijai kraujyje nepa¬sireiškė.
Kandesartano cileksetilo, vartojamo 8 16 mg dozėmis (vidutinė dozė – 12 mg) 1 kartą per parą, po¬vei¬kis kardiovaskuliniam ligotumui ir mirštamumui tirtas atliekant atsitiktinės atrankos klinikinį tyrimą (Study on COgnition and Prognosis in the Elderly – pažintinės funkcijos ir prognozės senyvame amžiuje tyrimas). Jame dalyvavę 4937 senyvi pacientai (amžius – 70-89 metų, 21 % buvo 80 metų ar vyresni) sirgo lengva ar vidutinio sunkumo hipertenzija ir buvo stebimi vi¬du¬ti¬niš¬kai 3,7 metų. Pacientai vartojo kandesartano cileksetilą arba placebą ir (pagal poreikį) kitų antihi¬per¬tenzinių vaistų. Kandesartano grupės pacientų AKS sumažėjo nuo 166/90 iki 145/80 mm Hg, kon¬trolinės gru¬pės – nuo 167/90 iki 149/82 mm Hg. Statistiškai reikšmingo svarbiausios vertinamosios baigties (sunkių širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimų, t.y. kardiovaskulinio mirštamumo, nemirtino insulto ir nemirtino miokardo infarkto) dažnio skirtumo nenustatyta. Kandesartano grupėje per metus tokių reiškinių buvo 26,7 pacientams iš 1000, kontrolinėje – 30 (santykinė rizika – 0,89, 95 % pasikliautinasis intervalas 0,75 1,06, p = 0,19).
Širdies nepakankamumas
CHARM (Candesartan in Heart failure – Assessment of Reduction in Mortality and morbidity) klini¬ki¬nių tyrimų programa parodė, kad, gydymas kandesartano cileksetilu mažina pacientų, kuriems yra kairiojo
