ALKERAN 2MG TAB. N25(七)
s.
Skiriant įprastines melfalano dozes pykinimas ir vėmimas pasireiškia iki 30 % pacientų.
Kepenų, tulžies pūslės ir latakų sutrikimai
Reti: kepenų veiklos sutrikimai, nuo pakitusių kepenų funkcijos tyrimų rodiklių iki kliniškai išreikštų pažeidimų, tokių kaip hepatitas ir gelta.
Odos ir poodinio audinio sutrikimai
Labai dažni: alopecija, skiriant dideles dozes.
Dažni: alopecija, skiriant įprastines dozes.
Reti: makulopapulinis bėrimas ir niežulys (žr. „Imuninės sistemos sutrikimai“).
Inkstų ir šlapimo takų sutrikimai
Dažni: mieloma sergantiems pacientams, kurių inkstai buvo pažeisti, pradinėse gydymo melfalanu stadijose kuriam laikui pastebimai padidėjo urėjos kiekis kraujyje.
4.9Perdozavimas
Simptomai ir požymiai. Skrandžio ir žarnyno veiklos sutrikimai, įskaitant pykinimą, vėmimą ir viduriavimą, yra dažniausi geriamojo vaisto ūminio perdozavimo požymiai. Buvo viduriavimo, kartais hemoraginio, atvejų, perdozavus į veną leidžiamo preparato. Pagrindinis toksinis vaisto poveikis yra kaulų čiulpų aplazija, sukelianti neutropeniją ir trombocitopeniją.
Gydymas. Jei reikia, taikomos bendrojo pobūdžio palaikomosios priemonės kartu su kraujo ir trombocitų transfuzija. Prireikus – guldyti į ligoninę, skirti vartoti antibiotikų ir hematologinių augimo faktorių. Specifinio priešnuodžio nėra. Ne mažiau kaip keturias savaites po perdozavimo reikia atidžiai stebėti hemogramą, kol atsiras kaulų čiulpų atsinaujinimo požymių.
Jei reikia, taikomos bendros palaikomosios priemonės kartu su kraujo transfuzija. 5.FARMAKOLOGINĖS SAVYBĖS
5.1Farmakodinaminės savybės
Farmakoterapinė grupė – alkilinantys antinavikiniai vaistai, ATC kodas – L01AA03.
Melfalanas yra dvigubo poveikio alkilinantis preparatas. Iš abiejų di-2-chloretilo grupių susidaro tarpiniai anglies junginiai, todėl gali vykti alkilinimas, formuojantis kovalentinei jungčiai su DNR guanino 7-azotu. Tokiu būdu kryžmiškai sujungiamos dvi DNR grandinės ir sutrukdoma ląstelių replikacija.
5.2Farmakokinetinės savybės
Atsižvelgiant į laiką iki vaisto atsiradimo kraujo plazmoje (0–336 min.) ir didžiausią koncentraciją (70–630 ng/ml) plazmoje, nustatyta, kad melfalano absorbcija trylikai pacientų, išgėrusių 0,6 mg/kg kūno svorio vaisto, buvo labai skirtinga. Suleidus į veną tokią pačią preparato dozę penkiems pacientams, vidutinis absoliutus melfalano biologinis prieinamumas buvo 56 - 85 %. Vidutinis galutinės pusinės eliminacijos iš plazmos laikas buvo 90 ± 57 min., po 24 valandų šlapime rasta 11 % vaisto.
Tiriant 18 pacientų, kuriems buvo skirta 0,2–0,25 mg/kg kūno svorio geriamojo melfalano, didžiausia koncentracija plazmoje (87–350 ng/ml) |