|
šmingai nesiskyrė nuo ASR) insultą patyrusiems pacientams (SRS = 7,3 %, PI nuo -5,7 iki 18,7). Pacientų, kuriuos neseniai buvo ištikęs miokardo infarktas, gydymas klopidogreliu buvo pranašesnis skaičiumi, bet skirtumas statistiškai nereikšmingas (SRS = 4,0 %, PI nuo -22,5 iki 11,7). Be to, pogrupių analizė pagal amžių parodė, kad klopidogrelis buvo veiksmingesnis vyresniems kaip 75 metų pacientams nei 75 metų ar jaunesniems.Atliekant CAPRIE tyrimą, nebuvo siekiama įvertinti veiksmingumą įvairių pogrupių pacientams, taigi neaišku, ar nustatyti santykinio rizikos sumažėjimo skirtumai yra iš tikrųjų ar tik atsitiktiniai.Ūminis koronarinis sindromasCURE tyrime dalyvavo 12 562 pacientai, kuriems pasireiškė ūminis koronarinis sindromas be ST segmento pakilimo (nestabilioji krūtinės angina ar miokardo infarktas be Q bangos) ir nuo paskutiniojo krūtinės skausmo priepuolio ar išemijos simptomų atsiradimo buvo praėję ne daugiau kaip 24 valandos. Pacientams turėjo būti arba EKG pokyčių, rodančių naują išemiją, arba bent du kartus padidėjęs, palyginti su viršutine normos riba, širdies fermentų ar troponino I arba T kiekis. Pacientai buvo atsitiktiniu būdu suskirstyti į grupes ir vartojo klopidogrelį (300 mg įsotinamąją dozę, vėliau po 75 mg per parą, n = 6259) arba placebą (n = 6303). Abiem atvejais kartu buvo vartota ASR (75 325 mg kartą per parą) ir taikomas įprastas gydymas. Pacientai gydyti iki vienerių metų. CURE tyrimo metu 823 pacientai (6,6 %) kartu vartojo glikoproteino IIb/IIIa receptorių blokatoriais. Hepariną vartojo daugiau kaip 90 % pacientų. Kartu vartojamas heparinas reikšmingai nekeitė santykinio kraujavimų dažnio klopidogrelio ir placebo grupėse.Pirminė vertinamoji baigtis (kardiovaskulinė [KV] mirtis, miokardo infarktas [MI] ar insultas) buvo nustatyta 582 (9,3 %) klopidogreliu gydytiems pacientams ir 719 (11,4 %) placebą vartojusių pacientų, santykinė rizika klopidogrelio grupėje sumažėjo 20 % (95 % PI 10 28 %, p = 0,00009) (gydant konservatyviai, santykinė rizika sumažėjo 17 %, atliekant perodinę transluminalinę koronarinę angioplastiką (PTKA) su stentu ar be jo 29 %, o atliekant vainikinių jungčių suformavimo (transplantato vaikininės arterijos šuntavimui [TVAŠ]) operaciją 10 %. Per 0 1, 1 3, 3 6, 6 9 ir 9 12 tyrimo mėnesius naujų kardiovaskulinių reiškinių (pirminės vertinamosios baigties) buvo išvengta ir santykinė rizika sumažėjo atitinkamai 22 % (PI: 8,6, 33,4), 32 % (PI: 12,8, 46,4), 4 % (PI: -26,9, 26,7), 6 % (PI: -33,5, -34,3) ir 14 % (PI: -31,6, -44,2). Taigi po 3 gydymo mėnesių palankus klopidogrelio + ASR poveikis daugiau nestiprėjo, o kraujavimo rizika išliko (žr. 4.4 skyrių).CURE tyrimo duomenimis, klopidogrelio vartojimas buvo susijęs su būtinybės gydyti tromboliziniais vaistiniais preparatais (SRS = 43,3 %, PI: 24,3 %, 5 |
