pasireiškia farmakokinetinė sąveika, šie gydymo būdai ištirti nepilnai.
Klinikinių tyrimų, kurių metu H. pylori buvo naikinama įvairiais būdais, rezultatai parodė, kad sunaikinus H. pylori, opa neatsinaujina.
Išgėrus KLACID 250 mg plėvele dengtų tablečių, klaritromicinas greitai ir gerai rezorbuojasi virškinimo trakte. Pagrindinis metabolitas, sukeliantis antimikrobinį poveikį,
14-hidroksiklaritromicinas, atsiranda pirmo prasiskverbimo per kepenis metu. KLACID 250 mg plėvele dengtų tablečių galima vartoti nepriklausomai nuo valgio laiko, nes maistas nekeičia jo biologinio pasisavinimo, tik šiek tiek lėtina absorbciją ir 14-hidroksiklaritromicino susidarymą.
Klaritromicino farmakokinetika yra nelinijinė, tačiau vaisto pavartojus, pastovi koncentracija plazmoje būna po dviejų dienų. Preparato išgėrus du kartus per dieną po 250 mg, 15-20% pavartotos nepakitusios dozės išsiskiria su šlapimu Jei du kartus per dieną vartojama po 500 mg vaisto, su šlapimu išsiskiria apie 36 % dozės. 14-hidroksiklaritromicinas yra svarbiausias metabolitas, kurio šlapime kiekis atitinka 10 15 % išgertos dozės. Didžiausia likusios dozės dalis išsiskiria su išmatomis, daugiausia su tulžimi. 5–10 % nepakitusio vaisto išsiskiria su išmatomis.
Jei klaritromicino vartojama po 500 mg tris kartus per dieną, koncentracija plazmoje būna didesnė, nei vartojant tokią pačią dozę du kartus per dieną.
Klaritromicino koncentracija audiniuose būna keletą kartų didesnė negu kraujyje. Didelė vaisto koncentracija būna tonzilėse ir plaučių audinyje. Kai kraujyje klaritromicino koncentracija tampa terapinė, su plazmos baltymais jungiasi 80% vaisto dozės.
Klaritromicino patenka į skrandžio gleivinę. Vartojant klaritromicino kartu su omeprazoliu, klaritromicino koncentracija skrandžio audinyje ir gleivinėje yra didesnė, nei vartojant vien tik klaritromicino.
5.3Ikiklinikinių saugumo tyrimų duomenys
Trumpalaikių tyrimų su pelėmis ir žiurkėmis rezultatai rodo, kad vidutinė mirtina dozė yra didesnė už didžiausią galimą vartoti dozę (5 g/kg kūno svorio).
Pakartotinių dozių tyrimai rodo, kad toksinis poveikis priklauso nuo dozės, gydymo trukmės ir gyvūnų rūšies. Šunys preparatui yra daug jautresni už primatus ar žiurkes. Pagrindiniai toksinio poveikio klinikiniai simptomai yra vėmimas, silpnumas, sumažėjęs maisto suvartojimas, svorio kritimas, seilėtekis, dehidratacija ir padidėjęs aktyvumas. Preparato toksinės dozės visoms gyvūnų rūšims daugiausia veikia kepenis. Toksinis poveikis kepenims buvo nustatytas remiantis labai ankstyvu kepenų funkcijos rodmenų padidėjimu. Nutraukus vaisto vartojimą, rezultatai sunormalėjo. Kiti organai, įskaitant skrandį, inkstus, u&
